Savanorė 2018 metais

Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka ir toliau sėkmingai tęsia bendradarbiavimą su jaunimo savanoriškos veiklos centru „Deineta". 2018 m. kovo mėnesį savanoriavimą bibliotekoje pasirinko jauna, iniciatyvi mergina iš Rusijos – Almira Nizamova.

Almirai 24 metai, ji totorė  ir atvyko iš labai gražios Rusijos Tatarstano respublikos sostinės Kazanės, kuri yra pagrindinis totorių kultūros centras.  Miestas stovi vietoje, kur Kazankos upė įsilieja į Volgą. „Aš niekada nebuvau išvažiavusi į užsienį. O biblioteką pasirinkau todėl, jog pas mus dauguma mano, kad biblioteka yra praeities reliktas – noriu susidaryti kitą nuomonę apie bibliotekas", - pagrindė savo pasirinkimą mergina.

Savanorė yra baigusi ekonomikos magistro studijas, dirbo žurnaliste. Almira labai aktyvi ir iniciatyvi mergina. „Esu darbšti, greitai mokausi, mėgstu knygas", - prisistatė Almira jau savo gyvenimo aprašyme prieš atvykdama į biblioteką. Bibliotekoje ji labai prasmingai leido visą pasirinktą praktiką: kvietė miesto gyventojus ir bibliotekos skaitytojus į rusų kalbos klubą, keliavo po mokyklas pasakodama jaunimui apie savanorystę, savo kraštą ir tradicijas, o vasaros metu mergina sumanė anglų kalbos stovyklėlę „English Camp" 8 – 10 metų vaikams, į kurią susibūrė net kelios vaikų grupės ir mergina dirbo visą vasarą.  Almira labai susidraugavo su Utenos moksleiviais, kuriuos atsisveikindama pakvietė į finalinį renginį – viktoriną „Rusų kalbos žinovai".

„Savanorystės užsienyje projektas – tai tvirtybės išbandymas",- rašė atsisveikindama Almira. - Visi savanoriai pasakoja apie malonias šios patirties puses ir stengiasi negalvoti apie nemalonius momentus. Tačiau mūsų tylėjimas nereiškia, kad viskas naujajame savanorio gyvenime yra džiaugsminga ir giedra. Tiesiog susitelkti ties nemalonumais nėra geriausias pasirinkimas. Juo labiau, kad ir neigiami išgyvenimai turi pliusų: mes tampame stipresni ir mokomės branginti gėrį. Tačiau kiekvieną gyvenimo čia akimirką aš suvokiau, jei turėčiau galimybę sugrąžinti praeitį, vis tiek atskrisčiau į Lietuvą dar kartą. Mano prisiminimų taupyklėje maloni kasdienybė, laimingos kelionės, pažintys su nuostabiais žmonėmis ir nauji įgūdžiai. Tariu ačiū Tau, Lietuva, už viską, ką patyriau gražaus Tavo dėka. Aš būtinai grįšiu, kadangi tvirtai žinau, kad anksčiau ar vėliau užsinorėsiu pakalbėti lietuviškai ir vėl gyvai išgirsti šią kalbą".

Europos savanorių tarnybos projektas viešosiose Lietuvos bibliotekose vyko iki metų pabaigos. Kiekvienas iš užsienio savanorių, prisidėdamas prie savo bibliotekos veiklos, praturtino jau turimus užsiėmimus individualiomis iniciatyvomis, idėjomis, veiklomis, taip pat įgijo naujų įgūdžių ir kompetencijų.

Parengė Dainora Narkūnienė