Savanoriai 2015 - 2016 metais
2015 – 2016 m. lapkričio 9 d. biblioteka aštuonių mėnesių savanoriškai veiklai sulaukė dviejų jaunų savanorių – prancūzės Anael Cloarec - Favereau ir ispano Rafael Arnaiz.
Anael atvyko iš Limuzeno regiono vidurio Prancūzijoje, Eymountiers miestelio. 19 – metė mergina, baigusi mokyklą, metus laiko studijavo socialinius mokslus specialioje mokykloje. Kadangi jai patinka dirbti su žmonėmis, Anael žada, grįžusi iš Lietuvos, toliau tęsti studijas šioje srityje. „Esu dėmesingas, rūpestingas žmogus, todėl galėdama padėti žmonėms jaučiuosi laiminga", - prisistatė savanorė. Anael turi nemažai socialinio darbo patirties. Beveik devynis mėnesius dirbo nevyriausybinėje organizacijoje su neįgaliais vaikais ir senjorais, ligoninėje slaugės padėjėja: vesdavo vaikams įvairius užsiėmimus, žaisdavo, padėdavo pristatyti maistą, pavalgyti. Savanoriavo neįgaliųjų namuose: vesdavo sporto užsiėmimus, teikdavo pagalbą kasdieninėje buityje, bendraudavo, eidavo pasivaikščioti. Teko turėti praktikos dirbti su besilaukiančiomis ar jau pagimdžiusiomis moterimis: psichologinė konsultacija prieš ir po gimdymo, reabilitacija.
Anael pasirinko savanorystę bibliotekoje ne tik todėl, kad mėgsta skaityti romanus, komiksus, žurnalus, bet keletą savaičių praktikavosi ir bibliotekoje: skaitytojų priėmimas, knygų išdavimas ir grąžinimas, pokalbiai apie knygas. Savanoriaudama tikisi išmokti naujų dalykų, pasidalinti įgyta patirtimi, susipažinti su šalimi, kultūra, žmonėmis.
Bibliotekoje savanorė tęsė prancūzų kalbos klubą, dalyvavo projekte su robotukų konstravimu, prisidėjo prie įvairiausių akcijų bei švenčių organizavimo, dažnai fotografuodavo renginius, rengė prezentacijas vaikams ir jaunimui apie savanorystę, savo šalį. Nors mergina atvažiavo visai nemokėdama anglų kalbos, tai nebuvo jaunam žmogui kliūtis – ji ne tik išmoko susikalbėti angliškai, bet ir keletą frazių lietuviškai.
„Lietuva labai graži šalis, ypač gamta, tik ypatingai permainingi orai. Nors bijojau važiuoti pas jus, nenusivyliau, nes sutikau ir daugiau savanorių iš Prancūzijos. Žmonės čia lėtesni, uždaresni, mažai šypsosi, ypač man buvo keista, kad jūs, kai sveikinatės taip pat ne visada nusišypsote. Lietuva man patiko, norėčiau čia atvažiuoti ir atostogauti. Gyventi?.. nežinau, nebent sutikčiau gyvenimo meilę,- pasakoja savo įspūdžius apie Lietuvą Anael. – Ypač mane nustebino biblioteka. Ji labai skiriasi nuo Prancūzijos bibliotekų. Jūsų bibliotekoje ne tik daug knygų, žmonės skaito jas, žurnalus, laikraščius, naudojasi internetu, bet daug kitos įvairios veiklos: įvairiausių projektų vaikams, jaunimui, Trečiojo amžiaus universitetas, įvairios paskaitos, seminarai. Aš taip pat labai daug išmokau: anglų kalbą, patobulinau kompiuterinio raštingumo žinias, viešojo kalbėjimo įgūdžius. Labai patiko projektas – robotikos užsiėmimai vaikams – manau, parsivešiu šią idėją namo, nes turiu mažesnį brolį".
Rafael atvyko iš Ceutos, mažo Ispanijos miestelio šiaurės Afrikoje. 23 – ejų metų vaikinas yra baigęs socialinius mokslus Granados universitete. Jis save pristato kaip labai komunikabilų, gebantį viešai kalbėti, mokyti žmones. „Esu labai savarankiškas, visada tikiu tuo, ką darau. Mėgstu dirbti komandoje, visada įkvepiu aplinkinius darbui, nes tikiu kad kartu galima padaryti labai daug,- sako Rafael,- o savanorystė labai svarbus žingsnis man, todėl, kad aš noriu padėti kitiems nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, situacijos". Vaikinas taip pat dirbo Ceutos jaunimo namuose, kur turėjo galimybę padėti jauniems žmonėms, - taip panaudoti savo socialinius įgūdžius.
Linksmas ir draugiškas vaikinas domisi įvairiomis sporto šakomis, mėgsta stebėti rungtynes, taip pat skaityti elektronines knygas, keliauti. „Labai mažai žinau apie Lietuvą, todėl ir norėjau čia atvykti. Esu didelis sporto gerbėjas, o čia visi pamišę dėl krepšinio",- šypsosi savanoris. Rafael nori daugiau susipažinti su Lietuvos kultūra, tradicijomis, gyvenimu, bei išmokti lietuvių kalbą.
O mūsų kalbą per visą savanorystės laikotarpį vaikinas tikrai stulbinamai greitai ir gerai išmoko – darbuotojai jau po poros mėnesių kalbėjo su Rafael lietuviškai. Savanoris taip pat mokė ispanų kalbos, dirbo su vaikais, įsitraukė į projektą, pristatinėjo žaidimą, ruošė metodiką, daug keliavo su prezentacijomis apie savanorystę po mokyklas, kitas jaunimo organizacijas.
„Lietuva įspūdį paliko geresnį nei išsivaizdavau: čia gražu, man patiko ir lietuviškas maistas, ir žmonės. Bibliotekoje aš jaučiausi labai gerai, nes draugiškas kolektyvas, svetingi ir draugiški žmonės, bet jūsų kalba labai sunki", - apibendrino savo viešnagę ispanas. – Rekomenduočiau kiekvienam išvykti į kitą šalį, o savanorystė, manau, viena iš galimybių".
