„Po ūkanotu nežinios dangum"

Į žemę piktas vakaras atėjo,

Toks baisiai svetimas ir neramus,

O ten už lango blaškosi klajoklis vėjas

Ir lyg keleivis beldžias į duris.

Tokiais žodžiais prakalba lietuvių literatūros klasiko, poeto Vytauto Mačernio knyga „Po ūkanotu nežinios dangumi". Tačiau pirmadienio vakaras Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje visai nebuvo piktas, neramus ar svetimas. Šis vakaras į biblioteką sukvietė visą būrį poezijos ir gražaus žodžio mylėtojų susitikti poezijos ir muzikos vakare iš renginių ciklo „Po ūkanotu nežinios dangum", kuris buvo skirtas lietuvių literatūros klasiko, poeto Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Renginio metu literatūrologas dr. Regimantas Tamošaitis, susirinkusiems papasakojo apie poetą ir kokios jis buvo ypatingos sąmonės žmogus, tarsi nujaučiantis savo likimą, svarstė, jog galbūt, kokiu nors ypatingu būdu poetas dalyvauja susitikime kartu su mumis. Taip pat svečias pristatė dvi V. Mačernio kūrybos puses – klasikinę poetinę formą, kurioje svarstomi būties klausimai, vyksta filosofinis ir intelektualinis ieškojimas kylantis iš nerimo ir antrąją, mistiškąją, kurioje keliaujama per vizijas, jų kuriamą tikrovę, archetipus, tarsi ieškant nemirtingumo. Nagrinėjant V. Mačernio gyvenimą prisiminti ir kiti garsūs poetai: mūsų kraštietis – Alfonsas Nyka-Niliūnas, Vincas Mykolaitis Putinas, J. Kėkštas ir kiti jo kartos bičiuliai – „žemininkai". Literatūrologas sako, jog poetas buvo pats sau atviras, pripažįstantis sunkias temas, o poetinis žodis jam sukūrė karaliaus kepurę, niūrioje kasdienybėje.

Gerb. Regimanto pasakojimus papildė biografinį romaną apie Vytautą Mačernį parašiusi prozininkė, S. Nėries vardo literatūrinės premijos laureatė Aldona Ruseckaitė. Ji pasidalino su žiūrovais savo knygos „Dūžtančios formos" ištraukomis. Papasakojo V. Mačernio ir jo mylimosios Bronės Vildžiūnaitės istoriją. Pasidalino jų laiškų istoriją ir kaip B. Vildžiūnaitė juos išsaugojo. Įdomu tai, kad Bronė gyva ir šiandien, prozininkė kalbėjo apie bendradarbiavimą su ja, nes ji pasidalino visa turima medžiaga, kuri buvo reikalinga rašant knygą.

Šio puikaus, šilto ir ypatingo vakaro pasakojimus papildė aktorės Jūratės Vilniūnaitės lūpomis skambėjusios Vytauto Mačernio eilės ir švelni fleitos muzika, kurią žiūrovams padovanojo ir užpildė pilną salę skambesio, fleitininkė Viktorija Marija Zabrodaitė.