Naujos A. Anušausko istorijos

Kovo pabaigoje bibliotekoje istorikas, publicistas, Seimo narys Arvydas Anušauskas pristatė naujausias savo knygas „Aš esu Vanagas" ir „Užmirštas desantas". Gražią pradžią renginiui paruošė Utenos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9 – osios rinktinės jaunieji šauliai.

Istorikas ir politikas, 24 knygų autorius ir bendraautorius, 14 dokumentinių filmų scenarijų autorius Arvydas Anušauskas, pastaraisiais metais parašė bei išleido šias knygas: „Teroras", „KGB. Visiškai slaptai", „Lietuvos žvalgyba", „Išdavystė. Markulio dienoraščiai", „Prezidento žvalgas – du gyvenimai". Į biblioteką šįkart atvyko su knygomis „Aš esu Vanagas" ir „Užmirštas desantas". Pirmos knygos herojus - A. Ramanauskas – Vanagas, kuris  vadovavo vienam kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. 1956 m. buvo suimtas KGB, brutaliai kankintas ir okupantų teismo sprendimu sušaudytas. Po kelis dešimtmečius trukusių paieškų, prieš metus Vilniaus našlaičių kapinėse buvo atrasti partizanų vado palaikai. Autoriaus dėmesio centre 1950–1957 metai, kai A. Ramanauskas – Vanagas, kaip ir kiekvienas nepasidavęs partizanas, su ginklu ar be jo stengėsi kovoti ir kuo ilgiau išsilaikyti laisvės kovotojų gretose. Aprašomos KGB regztos paieškos operacijos, agentų smogikų veiksmai. Ištiriamas Vanago 1956 m. spalio 12 d. suėmimo ir kankinimo epizodas, nustatomi penki asmenys, galėję dalyvauti brutaliuose kankinimuose. Pasitelkus teisminės medicinos, psichiatrijos, archeologijos, antropologijos, kriminalistikos ekspertus išaiškinamos KGB klastotės. Pasak knygos autoriaus A. Anušauko, istorija įrodo, kad kiekvienas herojus yra iš kūno ir kraujo, turintis jausmų ir emocijų, išgyvenantis nevilties akimirkas ir klystantis. Ir kad net pasitinkantis jam skirtą lemtį iki paskutinės akimirkos gali savais būdais kovoti už tai, kas tuo metu jam buvo svarbiausia.

Daugelis slaptų Šaltojo karo operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949–1956 m. tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsyje, Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse, Vaito saloje ar Velso Snoudono kalno papėdėje? Kas į šiaurę nuo Palangos ar Latvijoje prie Užavos švyturio lipo iš naktimis atplaukusių guminių valčių – MI6 agentai ar laisvės kova tikėję žmonės? Kaip ir kodėl jie tapo užmirštu desantu? Kas ir kaip juos apmokė konspiruotis, šifruoti tekstus, siųsti radiogramas ir naudoti savigynos priemones? Kitoje autoriaus knygoje „Užmirštas desantas" istorija plėtojosi ne tik okupuotos Lietuvos pajūryje, Vilniuje ir Kaune. Ji apėmė ir Latviją, Estiją. Jos keliai ėjo per Lenkiją, Švediją, Rytų ir Vakarų Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Dešimtys žmonių buvo įtraukti į ją savo ir ne savo noru. Keliolika jų sumokėjo savo gyvybe. Tačiau iki šiol mažai žinoma, kokį klastos ir dezinformacijos metodų arsenalą naudojo sovietai.

Suintriguoti šių dviejų istorijų renginio metu uteniškiai pirko autoriaus knygas ir stojo į eilę autografui bei dar vienam klausimui, kurio neišdrįso paklausti.

Parengė Dainora Narkūnienė